25 metai Lietuvoje Ratioparts akcija Solo 70 Kaaz 3 metų garantija

Kaip paruošti veją žiemos miegui ?

Pagrindiniai darbai prieš pereinant į ramybės etapą.

Svarbiausia žolę spalio pradžioje, iki pirmųjų šalnų, patrumpinti ir nugrėbti lapus. Jeigu rugsėjo gale patręšėte veją kompleksinėmis trąšomis, kitą tręšimą galite atidėti pavasariui. Dabar vejai reikia poilsio, o ne aktyviai stiebtis į viršų. Vis dėlto, šiuo metu galima patręšti galima tas vejas, kurios per vasarą nusilpo. Tuomet pavasarį bus mažiau darbo.

Kuo tręšti veją?

Rugsėjo ir spalio sandūroje veja tręšiama kalio ir fosforo trąšomis. Azoto trąšų nebereikia, nes jos skatina augimą, o to vejai dabar nereikia. Dėl fosforo ir kalio veja ne tik geriau pasisavins maistines medžiagas, sustiprės jos šaknų sistema, bet ir taps atsparesnė ligoms ir šalčiams. Tačiau svarbu tai padaryti laiku – per anksti patręšus veją, žolė sužels ir žiemą bus pažeidžiama, o patręšus per vėlai nebus jokios naudos.

Grėbti ar negrėbti?

Patariama rudenį arba ankstyvą pavasarį nugrėbti ant vejos nukritusius lapus. Nors vegetacijos laikotarpiu lapai jau nebetrukdo vejai augti, dėl jų gali atsirasti ligų, kauptis drėgmė. Nenugrėbus lapų dabar arba ankstyvą pavasarį, tirpstant sniegui gali atsirasti snieginis pelėsis, gerokai praretinsiantis jūsų pievelę. 

Pjauti dar reikės

Prieš šalčius veją reikėtų patrumpinti – tačiau jokiu būdu nenutrumpinti žolės per daug. Buitinės vejos pjaunamos 3 - 4 cm. aukštyje. Pjovimo nereikėtų atidėlioti, tačiau ir piktnaudžiauti šia veikla nederėtų. Kuo rečiau pjaunama, tuo geriau auga šaknys, vystosi jų sistema, jas tenka rečiau tręšti, o priežiūra lengvesnė. Labai svarbu pjauti gerai pagaląsta vejapjove. Jeigu peiliai bus atšipę, plėšysite ir ištampysite žolės gyslas, dėl to jūsų veja taps gelsva ir atrodys negražiai.

Šukuoti ir aeruoti

Aeruoti veją reikėtų tuo atveju, jeigu praėjusį pavasarį to nedarėte. Tai galima daryti šakėmis arba aeratoriumi su besisukančiais voleliais. Šios procedūros tikslas – kad į viršutinį dirvos sluoksnį patektų oro, nes per vasarą dirvožemis sukietėja, oras nepatenka į gilesnius sluoksnius, dėl to prasčiau vystosi šaknys. Taip pat reikia iššukuoti negyvą žolę, kuri susikaupė per vasarą. Parudavusi žolė – požymis, kad tai reikia atlikti. Tačiau jei veja atrodo tanki, sodri, o praskleidus stiebelius matote juodą žemę, šukuoti nebūtina. Veltinį būtina pašalinti, nes tai – rimtas požymis, kad veja turi problemų. Šukuokite grėbliu arba specialiu prietaisu – skarifikatoriumi. Samanas galima ir palikti, nebent jums jos labai gadina vaizdą. Turėkite minty, kad ten, kur veja šešėliuota, samanos vis vien ataugs. Samanos šalinamos paberiant trąšų su geležies sulfatu, tuomet jos pagelsta ir yra iššukuojamos.

Kokie darbai laukia pavasarį?

Padarę išvardytus darbus rudenį, pavasarį būsite kur kas laisvesni. Tačiau iš vejos būklės matysite, ką atlikti būtina. Gali būti, kad nudžiūvus sniegui, reikės veją ir iššukuoti, ir aeruoti, o paskui patręšti kompleksinėmis trąšomis su azotu. Jeigu patręšite rudenį, tuomet pavasarį tręškite salietro trąšomis. Jeigu vejoje po žiemos atsiras išretėjusių plotų, reikės juos atsėti. Kartais pagrėbus žolę, augalai išsipeša su visomis šaknimis. Atsėjimui naudokite tokį patį sėklų mišinį, kokiu užsėtas visas vejos plotas.