25 metai Lietuvoje Ratioparts akcija Solo 70 Kaaz 3 metų garantija

Kaip pasirūpinti dirvožemiu rudenį?

Nuėmus derlių būtina daržą iškart sutvarkyti. Rudeninis dirvožemio apdirbimas gerina jo derlingumą, padeda kovoti su kenkėjais, ligomis ir piktžolėmis, todėl sumažina darbo sąnaudas.

Pirmas žingsnis: surinkti augalų likučius. Iš lysvių būtina išrauti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus, derliaus likučius ir kitas šiukšles. Dirvą geriausia tvarkyti iš karto nuėmus derlių ar bent jau kuo greičiau. Ilgam šio darbo neatidėliokite, nes ant pūvančių augalų liekanų pradės bręsti patogeniniai grybai, jie užkrės dirvą ir ruošis sėkmingai peržiemoti. Prie to prisideda lietūs, rūkas ir naktinė rasa. Populiariuose straipsniuose apie sodininkystę dažnai rašoma, kad pomidorų lapai ir kitos augalų atliekos su infekcijų požymiais turi būti ne dedamos į kompostą, o sudeginamos. Tačiau tai nėra būtina, nes komposto krūvoje nėra sąlygų vystytis patogenams, o subrendęs kompostas sodo augalams pakenkti negali.

Antras žingsnis: išpurenti viršutinį dirvožemio sluoksnį. Surinkę augalų likučius kaip įmanoma greičiau išpurenkite lysves 3–4 cm. gylyje. Taip sunaikinsite dirvožemio plutelę. Tai reikia padaryti iki atšalimo. Išpurenus dirvą piktžolės geriau dygsta, o kuo labiau jos suaugs, tuo geriau. Rudenį sukasus dirvą ūgtelėjusios piktžolės žus, dėl to kitą sezoną reikės mažiau ravėti. 

Trečias žingsnis: perkasti žemę – pagrindinis dirvožemio apdirbimo darbas rudenį. Perkasus ir patręšus žemę organinėmis trąšomis žymiai pagerės sunkių molingų dirvožemių savybės. Stenkitės suspėti perkasti žemę iki ilgalaikių lietų pradžios: kai žemė permirks iki 10 cm. gylio ar giliau, jos perkasinėti jau negalima, nes taip dirvožemis trypiamas, pažeidžiama jo struktūra. Paprastai patyrę sodininkai stengiasi spėti užbaigti dirvos perkasimo darbus iki spalio pradžios. Lysves sukasti reikėtų iki maždaug 15–20 cm. gylio, pagal galimybes apverčiant grumstus, kad sudygusios piktžolės atsidurtų apačioje. Kruopščiai smulkinti grumstų ir lyginti lysvių nereikia, nes nelygiame paviršiuje geriau laikysis sniegas ir vanduo. Tiesa, rudeninis perkasimas naudingas ne visų rūšių dirvožemiui. Smėlingame dirvožemyje tai neduoda jokios naudos, o štai sunkiame molingame dirvožemyje yra ypač naudinga. Perkasimas gerina molingo dirvožemio struktūrą. Perkasus jame susiformuoja poros, oro ertmės, pro kurias patenka deguonis. Tai labai svarbu šaknų kvėpavimui, taip pat padeda augalams pasisavinti maistines medžiagas. Jeigu deguonies trūksta, maistinės medžiagos įgauna augalams neprieinamą formą ir augalai prasčiau auga. Rudenį perkasus dirvožemį sumažėja kenkėjų ir ligų tikimybė. Taip pažeidžiami kenkėjų lizdai, nes iki jų prasiskverbia šaltas oras. Į paviršių išversti grumstai geriau peršąla, taigi, iš dalies yra dezinfekuojami. Perkasant dirvožemį sumažėja vienmečių piktžolių kiekis. Smulkūs jų ūgliai perkasus greitai žūva, dėl to naują sezoną teks mažiau ravėti. Be to, perkasant dirvą racionaliai panaudojama sniego drėgmė. Perkasus lysvės paviršius lieka nelygus, o ant tokio paviršiaus susikaupia daugiau sniego. Kai sniegas aptirpsta, vanduo nesuteka į šonus, o susigeria į atsiradusias oro ertmes ir patenka giliai į dirvožemį. Taip pavasarį daržovės galės naudoti biologiškai aktyvios sniego drėgmės atsargas.

Kuo tręšti dirvožemį?

Šviežias mėšlas. Jeigu neturite kur laikyti ir kompostuoti mėšlo, galima jo nupirkti rudenį ir dalį iškart įterpti į lysves, o kitą dalį palikti subręsti. Mėšlą rudenį galima įterpti ten, kur augo agurkai ir kitos moliūgų šeimos daržovės (moliūgai, cukinijos, melionai), taip pat krapai, salierai, vėlyvieji kopūstai. Jeigu mėšle daug šiaudų ir pjuvenų, pirmaisiais metais jį įterpus daržovėms reikės azoto trąšų, nes grubios organinės medžiagos šusdamos naikina azotą. Maksimalią šviežio mėšlo įterpimo naudą pajausite praėjus sezonui, kai patręštose vietose galėsite pasodinti tas pačias kultūras: agurkus, kopūstus, burokėlius, ridikėlius, žalumynus. Mėšle paprastai būna daug piktžolių sėklų. Todėl jį patogiausia įterpti ne pavasarį, o rudenį – didžioji dalis piktžolių suspės suželti ir galėsite jas sunaikinti perkasdami dar prieš sodindami pagrindines kultūras. Be to, rudenį įterpiant mėšlą per žiemą jis prisigeria drėgmės, pamažu pradeda šusti ir gerai susimaišo su dirvožemiu.

Kompostas ir perpuvęs mėšlas. Perpuvusį mėšlą ir subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, ir rudenį. Kiekvienas metas turi savų privalumų ir trūkumų. Kai įterpiame rudenį, dalį maistinių medžiagų išplauna polaidžio vanduo, tačiau organinės medžiagos pasiekia optimalų drėgnumą ir paskui lengvai susimaišo su dirvožemiu. Rinkitės jums patogesnį variantą. Paprastai po avietėmis, serbentais, braškėmis, obelimis ir kitomis daugiametėmis kultūromis perpuvęs mėšlas ir kompostas įterpiami perkasant žemę nuėmus derlių. Daugiametės gėlės taip pat rudenį tręšiamos organinėmis trąšomis. Be to, šių organinių trąšų galima nemaišyti su dirvožemiu, o išbarstyti kaip mulčią – žiemą jis apsaugos nuo šalčio. Daržo lysves patogiau rudenį tik grubiai perkasti, nedaužant grumstų, o perpuvusį mėšlą ar kompostą įterpti pavasarį sodinant daržoves. Taupymo sumetimais galima tiesiog supilti organines trąšas į sodinukams ar sėkloms skirtas duobutes.

Durpės. Jose nedaug maistinių medžiagų, tačiau durpės gerina dirvožemio kokybę. Žemumų durpės palengvina sunkų molingą dirvožemį, o jeigu dirva smėlinga, durpės padeda geriau sugerti drėgmę. Sausos durpės sunkiai drėksta ir labai lėtai sugeria vandenį, todėl kartais sunku jas vienodai paskirstyti dirvožemyje. Jeigu yra laiko, patogu durpes įterpti rudenį. Jeigu jūsų dirvožemis sunkus, pravers štai toks patarimas: 4–5 litrus (pusę kibiro) durpių įterpkite į vieną kvadratinį metrą dirvožemio, paskui pavasarį pakartokite ir dar kartą perkaskite. Tai padės organinėms medžiagoms tolygiai persimaišyti su dirvožemiu, bus lengviau sutrupinti didelius molio grumstus.

Kuo kalkinti dirvožemį?

Dirvožemiui kalkinti rudenį tinka kalkės, kreida, pelenai, dolomito miltai ir kitos kalkinimo priemonės. Gesintos kalkės į dirvožemį įterpiamos tik rudenį, nes dėl jų lėčiau įsisavinamas fosforas. Kad nepakenktumėte augalams, reikia, kad nuo kalkinimo iki aktyvios vegetacijos pradžios praeitų keli mėnesiai. Šiais laikais dirvožemio rūgštingumui sumažinti dažniau naudojamos ne kalkės, o dolomito miltai, kreida, pelenai. Visus šiuos priedus įterpti į dirvą galima bet kuriuo metų laiku. Dažnai tai daroma pavasarį, nes kruopščiai purenant dirvą kalkinimo medžiagą paskirstyti dirvožemyje yra kur kas paprasčiau. Pelenus patariama įterpti tik pavasarį, nes juose yra vandenyje tirpstančių maistinių medžiagų, kurias polaidžio vanduo išplauna. Siekiant kuo racionaliau panaudoti mineralines trąšas darže, verčiau jas įterpti pavasarį, prieš pat sėjant ar sodinant daržoves. Daugiamečiai augalai mineralinėmis trąšomis tręšiami rudenį. Rudeninių trąšų sudėtyje turi būti ne tik fosforas ir kalis, bet būtinai ir azotas (tik kitokiomis proporcijomis, lyginant su vasarinėmis trąšomis). Nukritus lapams daugiamečių augalų medžiagų apykaita sulėtėja, tačiau visiškai nesustoja. Dauguma augalų ir toliau naudoja azotą ir kaupia jį intensyviam augimui pavasarį. Šaltame dirvožemyje azotas įsisavinamas ypač lėtai, nors augalams pavasarį jo labai reikia (ypač tai jaučia vaismedžiai), o pavasarinių trąšų jiems nepakanka. Rudenį dirvą galima tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis, tačiau patogiau naudoti subalansuotus rudeninius mineralų kompleksus. Jų galite nusipirkti iš kiekvieno trąšų gamintojo.

Kaip pagerinti dirvožemį sapropeliu?

Sapropelis – nepratekančių vandens telkinių dumblingos nuosėdos – sėkmingai naudojamas dirvožemio derlingumui atstatyti. Sapropelis pasižymi kompleksiniu teigiamu poveikiu: gerina dirvožemio struktūrą ir vandens bei oro apykaitą; skatina humuso kaupimąsi; suaktyvina naudingų mikroorganizmų veiklą; jo sudėtyje esančios naudingosios medžiagos yra augalams prieinamos formos. Į sapropelio sudėtį įeina humininiai junginiai ir fulvorūgštys, azotas, fosforas, kalis, geležis, kalcis, magnis, boras, bromas, molibdenas, marganas. Sapropelyje esantys vitaminai ir aminorūgštys užtikrina pilnavertę augalų mitybą ir teigiamai veikia derliaus skonines ir maistines savybes. Patręšus sapropeliu, poveikis trunka iki penkerių metų, be to, jis naudingas visų tipų dirvožemiams, įskaitant ir molingus bei smėlinius. Molingiems dirvožemiams sapropelio norma siekia 2–3 litrus vienam kvadratiniam metrui, paskui dirvožemis perkasamas iki 10 cm. gylio. Patręšus sapropeliu, normalizuojamas dirvožemio rūgštingumas bei struktūra. Priesmėlio ir smėlio dirvožemiai pasižymi dideliu pralaidumu vandeniui, todėl iš jų maistinės medžiagos lengvai išplaunamos. Tokiuose dirvožemiuose sapropelio norma siekia 3–4 litrus vienam kvadratiniam metrui, perkasant ne giliau kaip 10 cm. gylyje. Sapropelis yra drėgmei imli medžiaga, kuri išplaunama itin lėtai. Smėlio dirvožemiuose jis aktyviai veiks nuo dvejų iki trejų metų.

 

Skaitykite daugiau: http://www.manonamai.lt/daraupats/aplinka/darzas/kaip-pasirupinti-dirvozemiu-rudeni.d?id=72209368&utm_source=external&utm_medium=newsexport&utm_campaign=250_500